Nenuleiskim kartelės – ugdykime gebėjimus ją pasiekti!
Prisidėk prie iniciatyvos, raginančios politikos formuotojus imtis ilgalaikių sprendimų – ne tik reaguoti į pasekmes, bet spręsti sistemines problemas, darančias įtaką visos šalies ateičiai.
Matematikos egzamino ateitis – ne tik švietimo klausimas
Viešos diskusijos dėl matematikos egzamino privalomumo ar žemesnės išlaikymo kartelės nustatymo kertasi su valstybės pažangos strategijomis ir kelia įvairių rizikų šalies ateičiai.
Rizika vaikų pajamoms
Geriau mokykloje mokantys matematiką vidutiniškai uždirba 10-15 % daugiau. Matematikos įtaka pajamoms didesnė už skaitymo įgūdžių.
Rizika vaikų pajamoms
Geriau mokykloje mokantys matematiką vidutiniškai uždirba 10-15 % daugiau. Matematikos įtaka pajamoms didesnė už skaitymo įgūdžių.
Rizika vaikų pajamoms
Geriau mokykloje mokantys matematiką vidutiniškai uždirba 10-15 % daugiau. Matematikos įtaka pajamoms didesnė už skaitymo įgūdžių.
Rizika vaikų pajamoms
Geriau mokykloje mokantys matematiką vidutiniškai uždirba 10-15 % daugiau. Matematikos įtaka pajamoms didesnė už skaitymo įgūdžių.
Socialinės atskirties augimo rizika
Tam, kad Lietuvos 15-mečiai pasivytų vaikų iš pasiturinčių šeimų lygį, jiems reikėtų papildomai mokytis matematikos daugiau nei 2 metus. Be privalomo matematikos egzamino ar nuleidus šią kartelę atskirtis dar labiau gilės.
Socialinės atskirties augimo rizika
Tam, kad Lietuvos 15-mečiai pasivytų vaikų iš pasiturinčių šeimų lygį, jiems reikėtų papildomai mokytis matematikos daugiau nei 2 metus. Be privalomo matematikos egzamino ar nuleidus šią kartelę atskirtis dar labiau gilės.
Socialinės atskirties augimo rizika
Tam, kad Lietuvos 15-mečiai pasivytų vaikų iš pasiturinčių šeimų lygį, jiems reikėtų papildomai mokytis matematikos daugiau nei 2 metus. Be privalomo matematikos egzamino ar nuleidus šią kartelę atskirtis dar labiau gilės.
Socialinės atskirties augimo rizika
Tam, kad Lietuvos 15-mečiai pasivytų vaikų iš pasiturinčių šeimų lygį, jiems reikėtų papildomai mokytis matematikos daugiau nei 2 metus. Be privalomo matematikos egzamino ar nuleidus šią kartelę atskirtis dar labiau gilės.
Rizika Lietuvos konkurencingumui ateityje
Lietuvos mokiniai, remiantis tarptautiniu PISA tyrimu, ir taip yra žemai: pagal savo matematinius gebėjimus esame vos 15-ti Europoje ir atsiliekame nuo kaimyninių šalių – Latvijos, Lenkijos, Estijos. Jose matematikos egzaminas yra privalomas visiems.
Rizika Lietuvos konkurencingumui ateityje
Lietuvos mokiniai, remiantis tarptautiniu PISA tyrimu, ir taip yra žemai: pagal savo matematinius gebėjimus esame vos 15-ti Europoje ir atsiliekame nuo kaimyninių šalių – Latvijos, Lenkijos, Estijos. Jose matematikos egzaminas yra privalomas visiems.
Rizika Lietuvos konkurencingumui ateityje
Lietuvos mokiniai, remiantis tarptautiniu PISA tyrimu, ir taip yra žemai: pagal savo matematinius gebėjimus esame vos 15-ti Europoje ir atsiliekame nuo kaimyninių šalių – Latvijos, Lenkijos, Estijos. Jose matematikos egzaminas yra privalomas visiems.
Rizika Lietuvos konkurencingumui ateityje
Lietuvos mokiniai, remiantis tarptautiniu PISA tyrimu, ir taip yra žemai: pagal savo matematinius gebėjimus esame vos 15-ti Europoje ir atsiliekame nuo kaimyninių šalių – Latvijos, Lenkijos, Estijos. Jose matematikos egzaminas yra privalomas visiems.
Rizika ekonomikos augimui
Mokinių matematikos žinios daro didesnę įtaką šalies inovatyvumui ir ekonomikos augimui nei skaitymo ar gamtos mokslų įgūdžiai.
Rizika ekonomikos augimui
Mokinių matematikos žinios daro didesnę įtaką šalies inovatyvumui ir ekonomikos augimui nei skaitymo ar gamtos mokslų įgūdžiai.
Rizika ekonomikos augimui
Mokinių matematikos žinios daro didesnę įtaką šalies inovatyvumui ir ekonomikos augimui nei skaitymo ar gamtos mokslų įgūdžiai.
Rizika ekonomikos augimui
Mokinių matematikos žinios daro didesnę įtaką šalies inovatyvumui ir ekonomikos augimui nei skaitymo ar gamtos mokslų įgūdžiai.
Rizika Lietuvos saugumui
Geresni matematiniai įgūdžiai lemia geresnį analitinį ir kritinį mąstymą, o tai savo ruožtu turintys asmenys gali geriau atpažinti dezinformaciją - tai itin svarbu Lietuvai šiandieniniame geopolitinių grėsmių kontekste.
Rizika Lietuvos saugumui
Geresni matematiniai įgūdžiai lemia geresnį analitinį ir kritinį mąstymą, o tai savo ruožtu turintys asmenys gali geriau atpažinti dezinformaciją - tai itin svarbu Lietuvai šiandieniniame geopolitinių grėsmių kontekste.
Rizika Lietuvos saugumui
Geresni matematiniai įgūdžiai lemia geresnį analitinį ir kritinį mąstymą, o tai savo ruožtu turintys asmenys gali geriau atpažinti dezinformaciją - tai itin svarbu Lietuvai šiandieniniame geopolitinių grėsmių kontekste.
Rizika Lietuvos saugumui
Geresni matematiniai įgūdžiai lemia geresnį analitinį ir kritinį mąstymą, o tai savo ruožtu turintys asmenys gali geriau atpažinti dezinformaciją - tai itin svarbu Lietuvai šiandieniniame geopolitinių grėsmių kontekste.
Rizika Lietuvos darbo rinkai
Matematikos žinių stoka ribos jaunuolių galimybes ateityje keisti profesiją ir siekti aukštos kvalifikacijos darbo vietų.
Rizika Lietuvos darbo rinkai
Matematikos žinių stoka ribos jaunuolių galimybes ateityje keisti profesiją ir siekti aukštos kvalifikacijos darbo vietų.
Rizika Lietuvos darbo rinkai
Matematikos žinių stoka ribos jaunuolių galimybes ateityje keisti profesiją ir siekti aukštos kvalifikacijos darbo vietų.
Rizika Lietuvos darbo rinkai
Matematikos žinių stoka ribos jaunuolių galimybes ateityje keisti profesiją ir siekti aukštos kvalifikacijos darbo vietų.
Rizika vaikų įgūdžiams visose srityse
Kuo mokinių matematikos žinios gilesnės, tuo geriau jie geba kūrybiškai spręsti sudėtingas problemas bei tuo geresni yra jų loginio mąstymo gebėjimai. Šie įgūdžiai svarbūs visose profesijose ir asmeniniame gyvenime.
Rizika vaikų įgūdžiams visose srityse
Kuo mokinių matematikos žinios gilesnės, tuo geriau jie geba kūrybiškai spręsti sudėtingas problemas bei tuo geresni yra jų loginio mąstymo gebėjimai. Šie įgūdžiai svarbūs visose profesijose ir asmeniniame gyvenime.
Rizika vaikų įgūdžiams visose srityse
Kuo mokinių matematikos žinios gilesnės, tuo geriau jie geba kūrybiškai spręsti sudėtingas problemas bei tuo geresni yra jų loginio mąstymo gebėjimai. Šie įgūdžiai svarbūs visose profesijose ir asmeniniame gyvenime.
Rizika vaikų įgūdžiams visose srityse
Kuo mokinių matematikos žinios gilesnės, tuo geriau jie geba kūrybiškai spręsti sudėtingas problemas bei tuo geresni yra jų loginio mąstymo gebėjimai. Šie įgūdžiai svarbūs visose profesijose ir asmeniniame gyvenime.
„Nenuleiskim kartelės“ iniciatoriai
Iniciatyvą palaiko
Už aiškias taisykles, ugdymo kokybę ir strateginį požiūrį į švietimą
„Nenuleiskim kartelės“ iniciatoriai
Iniciatyvą palaiko
Už aiškias taisykles, ugdymo kokybę ir strateginį požiūrį į švietimą
„Nenuleiskim kartelės“ iniciatoriai
Iniciatyvą palaiko
Už aiškias taisykles, ugdymo kokybę ir strateginį požiūrį į švietimą
Egzamino atsisakymas – ne pagalba, o problemos gilinimas
Lietuvoje matematikos žinioms ir taip yra taikomi žemesni standartai nei kitose šalyse:
Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje matematikos egzaminas privalomas ne tik stojant į universitetus, bet ir norint baigti mokyklą;
Išlaikymo kartelė Lietuvoje (35%) yra viena žemiausių Europoje. Norint ją pasiekti užtenka minimalių kompetencijų.
Siūlymai kartelę matematikai dar sumažinti:
Siųstų žinutę, kad matematika nesvarbi;
Mažintų mokinių motyvaciją mokytis;
Ribotų galimybes siekti gerai apmokamų darbų ir persikvalifikuoti;
Silpnintų šalies konkurencingumą.
Pasirašyk peticiją
Raginame sprendimų priėmėjus spręsti sistemines problemas
Lietuvai reikia ne trumpalaikių reakcijų, o ilgalaikės švietimo vizijos. Sprendimai turi būti grindžiami siekiu stiprinti mokymosi kokybę, o ne mažinti lūkesčius. Nenuleiskime kartelės – padėkime mokiniams ją pasiekti!
Ko mes reikalaujame šia peticija
Peticijos siūlomas veiksmų planas
Išsaugoti matematikos egzamino privalomumą stojant į aukštąsias mokyklas
Nemažinti egzamino išlaikymo kartelės
Ko mes reikalaujame šia peticija
Peticijos siūlomas veiksmų planas
Išsaugoti matematikos egzamino privalomumą stojant į aukštąsias mokyklas
Nemažinti egzamino išlaikymo kartelės
„Nenuleiskim kartelės“ peticija
Ką galvoja švietimo ir verslo bendruomenė?
Ką galvoja švietimo ir verslo bendruomenė?
Ką galvoja švietimo ir verslo bendruomenė?
Išlaikymo kartelė Lietuvoje – ir taip viena mažiausių Europoje, o ketvirtadalis penkiolikmečių neturi net bazinių matematikos žinių. Užteks ieškoti lengvų kelių. Sprendimas – ne kartelės žeminimas, o reali pagalba mokiniams: stipresnis ugdymas, daugiau konsultacijų, geresnė metodinė pagalba. Raginame Vyriausybę išlaikyti egzamino privalomumą, nekeisti kartelės ir investuoti į pasirengimą
Mantas Vičius
„EdTech Lithuania“ valdybos narys
Matematika nėra tik skaičių mokslas – tai loginio mąstymo, problemų sprendimo ir inovatyvumo pagrindas. Be viso to Lietuva vargiai taps žalia, skaitmeninė, konkurencinga, o taip pat – vargiai bebus saugi. Visa tai prasideda nuo stiprių pagrindų mokykloje. Mažindami reikalavimus ne padedame mokiniams, o silpniname ne tik jų, bet ir visos Lietuvos galimybes kurti pažangią ekonomiką ir atsparesnę valstybę
Raminta Radavičienė
LPK generalinė direktorė
Jei per 12 metų mokymo pusė mokinių neišlaiko matematikos egzamino, tai ne jų kaltė. Tai rodo švietimo sistemos spragas. Jas būtina spręsti, o ne slėpti pridedant balų ar atsisakant egzamino.
Vytautas Šilinskas
Vykdomasis direktorius, Investuotojų Forumas
Tarsi gesinamas gaisras arba bandoma kažkaip teigiamai nuteikti abiturientus, bet ilgainiui tai mažina aukštojo mokslo kokybę, atitinkamai ir jo baigimo faktą devalvuoja ir tada mes turėsime rinkoje specialistus, kurie nebūtinai bus gerai paruošti.
Dalius Misiūnas
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius
Matematika – svarbi. Mūsų inžinieriai kasdien kuria pasaulį, kokio dar niekada nebuvo, nes jis keičiasi sparčiau nei bet kada anksčiau, o iš inžinierių tikimasi ne tik techninių žinių, bet ir kūrybiško, strateginio mąstymo. Matematikos egzamino ateitis – daugiau nei tik švietimo klausimas. Mes visada buvome ir būsime į ateitį orientuota organizacija, tad prisidedame prie iniciatyvos.
Romualdas Kliukas
VILNIUS TECH rektorius
Dėl prastų matematikos egzamino rezultatų pasigirdo ir siūlymas atsisakyti privalomo matematikos egzamino. Esą humanitarams galbūt jis nėra būtinas. Tačiau tai – tas pats kaip vengti kraujo tyrimo, nes bijome sužinoti rezultatą. Jei problemos nematuojame – tai dar nereiškia, kad jos nėra. Tyrimai aiškiai rodo: matematikos žinios būtinos visiems, nepriklausomai nuo studijų krypties. Jos lavina loginį mąstymą, padeda spręsti sudėtingas problemas, orientuotis duomenų gausoje – tai įgūdžiai, be kurių šiandien nei humanitaras, nei verslininkas, nei politikos formuotojas neišsivers.
Laura Masiliauskaitė
„Švietimas #1” vadovė
Šiandien sėkmingi tampa ne tie, kurie yra „grynai matematikai“ ar „grynai humanitarai“, bet tie, kurie geba derinti skirtingas žinias ir mąstymo būdus. Skirstymas į „tiksliukus“ ir „humanitarus“ – tai atgyvena, neturinti nieko bendra su šiuolaikinės darbo rinkos ir inovacijų poreikiais. Šiandien visiems yra reikalingas vienas bendras pagrindas: gebėjimas logiškai mąstyti, analizuoti informaciją, suprasti struktūras, kitaip tariant – bent baziniai matematiniai įgūdžiai. Nebesvajokime apie naujus vienaragius, jei bijome ir mokinius gąsdiname lygtimis.
Mantas Katinas
„Unicorns Lithuania“ valdybos pirmininkas, „Švietimas #1“ valdybos narys ir „Wargaming Vilnius“ vadovas
LMMA valdyba pritaria iniciatyvai „Nenuleiskim kartelės“. Svarbu spręsti esmines, sisteminių problemų priežastis, o ne pavieniais, vienadieniais sprendimais „kovoti“ su problemų pasekmėmis.
Antanas Apynis
Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos prezidentas
Brandos egzaminas yra vien matas, parodantis, kokioje situacijoje šiuo laikotarpiu esame. Skaičiai mums gali nepatikti, tačiau matematinis mąstymas – gebėjimas logiškai ir sistemingai samprotauti, argumentuoti, spręsti problemas, atrasti sąryšius – būtinas visiems. Ieškodami sprendimų turėtume rūpintis ne tik, kaip pagerinsime egzamino išlaikymo rezultatus, bet ir kaip sieksime užtikrinti šių gebėjimų apimtį bei ilgalaikėje perspektyvoje rūpinsimės valstybės pažanga.
Neda Žutautaitė
Žinių ekonomikos forumo vadovė
Kaip krepšinio varžyboms nesiruošiame vien tik mesdami į krepšį, bet treniruojame visą kūną, taip ir matematika – tai ne vien skaičiai, o protinis raumuo, kurį lavindami stipriname bednrinį mąstymą, logiką, kūrybiškumą ir pasirengimą gyvenimui.
Rytis Laurinavičius
„Omnisend“ vadovas, Švietimas #1 valdybos narys.
Išlaikymo kartelė Lietuvoje – ir taip viena mažiausių Europoje, o ketvirtadalis penkiolikmečių neturi net bazinių matematikos žinių. Užteks ieškoti lengvų kelių. Sprendimas – ne kartelės žeminimas, o reali pagalba mokiniams: stipresnis ugdymas, daugiau konsultacijų, geresnė metodinė pagalba. Raginame Vyriausybę išlaikyti egzamino privalomumą, nekeisti kartelės ir investuoti į pasirengimą
Mantas Vičius
„EdTech Lithuania“ valdybos narys
Matematika nėra tik skaičių mokslas – tai loginio mąstymo, problemų sprendimo ir inovatyvumo pagrindas. Be viso to Lietuva vargiai taps žalia, skaitmeninė, konkurencinga, o taip pat – vargiai bebus saugi. Visa tai prasideda nuo stiprių pagrindų mokykloje. Mažindami reikalavimus ne padedame mokiniams, o silpniname ne tik jų, bet ir visos Lietuvos galimybes kurti pažangią ekonomiką ir atsparesnę valstybę
Raminta Radavičienė
LPK generalinė direktorė
Jei per 12 metų mokymo pusė mokinių neišlaiko matematikos egzamino, tai ne jų kaltė. Tai rodo švietimo sistemos spragas. Jas būtina spręsti, o ne slėpti pridedant balų ar atsisakant egzamino.
Vytautas Šilinskas
Vykdomasis direktorius, Investuotojų Forumas
Tarsi gesinamas gaisras arba bandoma kažkaip teigiamai nuteikti abiturientus, bet ilgainiui tai mažina aukštojo mokslo kokybę, atitinkamai ir jo baigimo faktą devalvuoja ir tada mes turėsime rinkoje specialistus, kurie nebūtinai bus gerai paruošti.
Dalius Misiūnas
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius
Matematika – svarbi. Mūsų inžinieriai kasdien kuria pasaulį, kokio dar niekada nebuvo, nes jis keičiasi sparčiau nei bet kada anksčiau, o iš inžinierių tikimasi ne tik techninių žinių, bet ir kūrybiško, strateginio mąstymo. Matematikos egzamino ateitis – daugiau nei tik švietimo klausimas. Mes visada buvome ir būsime į ateitį orientuota organizacija, tad prisidedame prie iniciatyvos.
Romualdas Kliukas
VILNIUS TECH rektorius
Dėl prastų matematikos egzamino rezultatų pasigirdo ir siūlymas atsisakyti privalomo matematikos egzamino. Esą humanitarams galbūt jis nėra būtinas. Tačiau tai – tas pats kaip vengti kraujo tyrimo, nes bijome sužinoti rezultatą. Jei problemos nematuojame – tai dar nereiškia, kad jos nėra. Tyrimai aiškiai rodo: matematikos žinios būtinos visiems, nepriklausomai nuo studijų krypties. Jos lavina loginį mąstymą, padeda spręsti sudėtingas problemas, orientuotis duomenų gausoje – tai įgūdžiai, be kurių šiandien nei humanitaras, nei verslininkas, nei politikos formuotojas neišsivers.
Laura Masiliauskaitė
„Švietimas #1” vadovė
Šiandien sėkmingi tampa ne tie, kurie yra „grynai matematikai“ ar „grynai humanitarai“, bet tie, kurie geba derinti skirtingas žinias ir mąstymo būdus. Skirstymas į „tiksliukus“ ir „humanitarus“ – tai atgyvena, neturinti nieko bendra su šiuolaikinės darbo rinkos ir inovacijų poreikiais. Šiandien visiems yra reikalingas vienas bendras pagrindas: gebėjimas logiškai mąstyti, analizuoti informaciją, suprasti struktūras, kitaip tariant – bent baziniai matematiniai įgūdžiai. Nebesvajokime apie naujus vienaragius, jei bijome ir mokinius gąsdiname lygtimis.
Mantas Katinas
„Unicorns Lithuania“ valdybos pirmininkas, „Švietimas #1“ valdybos narys ir „Wargaming Vilnius“ vadovas
LMMA valdyba pritaria iniciatyvai „Nenuleiskim kartelės“. Svarbu spręsti esmines, sisteminių problemų priežastis, o ne pavieniais, vienadieniais sprendimais „kovoti“ su problemų pasekmėmis.
Antanas Apynis
Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos prezidentas
Brandos egzaminas yra vien matas, parodantis, kokioje situacijoje šiuo laikotarpiu esame. Skaičiai mums gali nepatikti, tačiau matematinis mąstymas – gebėjimas logiškai ir sistemingai samprotauti, argumentuoti, spręsti problemas, atrasti sąryšius – būtinas visiems. Ieškodami sprendimų turėtume rūpintis ne tik, kaip pagerinsime egzamino išlaikymo rezultatus, bet ir kaip sieksime užtikrinti šių gebėjimų apimtį bei ilgalaikėje perspektyvoje rūpinsimės valstybės pažanga.
Neda Žutautaitė
Žinių ekonomikos forumo vadovė
Kaip krepšinio varžyboms nesiruošiame vien tik mesdami į krepšį, bet treniruojame visą kūną, taip ir matematika – tai ne vien skaičiai, o protinis raumuo, kurį lavindami stipriname bednrinį mąstymą, logiką, kūrybiškumą ir pasirengimą gyvenimui.
Rytis Laurinavičius
„Omnisend“ vadovas, Švietimas #1 valdybos narys.
Naujienos ir įžvalgos
Aktualūs straipsniai, nuomonės ir ekspertų komentarai apie egzaminų reikalavimus ir skaidrumą švietime.
Naujienos ir įžvalgos
Aktualūs straipsniai, nuomonės ir ekspertų komentarai apie egzaminų reikalavimus ir skaidrumą švietime.
Naujienos ir įžvalgos
Aktualūs straipsniai, nuomonės ir ekspertų komentarai apie egzaminų reikalavimus ir skaidrumą švietime.
Dažniausiai užduodami klausimai
Dažniausiai užduodami klausimai
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar iniciatyva reikalauja atšaukti 10 balų pridėjimą visiems 2025 m. abiturientams?
Ne. Suprantame, kad sprendimas jau priimtas ir dabartiniams abiturientams niekas nepasikeis. Priešingai, sprendimo atšaukimas sukeltų dar daugiau sumaišties.
Mūsų tikslas – kad tokia situacija daugiau nepasikartotų. Norime, jog visi egzaminų reikalavimai būtų aiškūs, paskelbti iš anksto ir nekeistų paskutinę minutę.
Kodėl verta pasirašyti šią peticiją?
Peticija siekia išsaugoti privalomą matematikos egzaminą stojant į aukštąsias mokyklas ir išlaikyti adekvačią egzamino kartelę, kad ji išliktų prasminga. Tikime, kad silpnindami reikalavimus ne padedame mokiniams, o dar labiau giliname nelygybę ir stabdome Lietuvos pažangą.
Ką siūlote vietoje kartelės mažinimo?
Raginame LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją:
→ Išsaugoti privalomą matematikos egzaminą stojant į aukštąsias mokyklas;
→ Nemažinti egzamino išlaikymo kartelės – spręskime problemas, o ne žeminkime reikalavimus.
Taip pat kviečiame imtis ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų mokiniams pasiruošti egzaminui:
→ Užtikrinti egzaminų kokybę ir patikimumą – sklandų organizavimą, aiškią atsakomybę, sąžiningumą ir turinio atitikimą ugdymo programai.
→ Peržiūrėti matematikos programų turinį, kad jis būtų aiškus, atitiktų realias pamokų galimybes ir būtų paremtas tinkamomis priemonėmis bei pavyzdinėmis užduotimis.
→ Aiškiai atskirti A ir B lygius – kad mokiniai žinotų, ką renkasi, kokių pasiekimų siekti, ir kaip tai veikia jų stojimo galimybes.
→ Suteikti tikslią, laiku pateiktą informaciją mokytojams apie reikalavimus, užduočių struktūrą ir vertinimo principus.
→ Grįsti sprendimus duomenimis – analizuoti pagrindines mokymosi sunkumų priežastis, o ne imtis trumpalaikių, skubotų priemonių.
Kodėl matematikos egzaminas toks svarbus?
Matematika – tai ne tik skaičiai ir lygtys. Tai gebėjimas mąstyti logiškai, spręsti problemas, priimti pagrįstus sprendimus. Šie įgūdžiai būtini ne tik IT ar inžinerijoje, bet ir socialiniuose moksluose, kultūros vadyboje, žurnalistikoje, viešajame sektoriuje – praktiškai visose srityse.
Be to, matematinės žinios yra svarbios ir asmeniniame gyvenime planuojant finansus, priimant sveikatai ir savo gerovei palankius sprendimus.
Ar visiems mokiniams būtina laikyti sunkų matematikos egzaminą?
Lietuvoje jau dabar egzistuoja dviejų lygių egzaminai – bendrasis ir išplėstinis. Taigi mokiniai gali rinktis egzaminą pagal savo galimybes.
Siūlome ne atsisakyti egzamino ar mažinti reikalavimus, o rūpintis, kad visi mokiniai gautų tinkamą pasirengimą.
Ar matematikos egzaminas trukdo humanitarams?
Tai mitas. Šiandien humanitariniai ir tikslieji mokslai vis labiau persipina – socialiniai tyrimai yra grindžiami statistika, dirbtinis intelektas kelia klausimų filosofams, o kūrybinės industrijos reikalauja skaitmeninio raštingumo.
Norint būti konkurencingam XXI amžiuje, reikia plataus žinių pagrindo, į kurį įeina ir matematika.
Kodėl negalima palikti pasirinkimo – kas nori, tas laiko?
Kai atsisakome bendrų kartelių, silpniausi vaikai nukenčia labiausiai – jie ir jų mokytojai netenka paskatinimo stengtis mokytis matematikos vyresnėse klasėse ir vaikų galimybės dar labiau sumažėja.
Tuo tarpu stipresni mokiniai ir toliau sėkmingai siekia tikslų.
Ar tikrai matematikos valstybinio egzamino kartelė Lietuvoje tokia aukšta?
Ne – priešingai, ji viena žemiausių regione.
Palyginimui:
→ Lietuva: 2024 m. pagrindinė VBE kartelė buvo 35 taškai iš 100, bet pridėjus 10 balų visiems abiturientams ji faktiškai nukrito iki 25 taškų.
→ Latvija: Dažniausiai matematikos išlaikymo riba siekia apie 40–50%.
→ Estija: Egzaminai sunkesni, o išlaikymo riba dažnai prasideda nuo 50 proc., ypač išplėstiniuose lygiuose.
→ Lenkija: Brandos egzaminų kartelė paprastai apie 30 proc., bet užduotys sudėtingesnės ir nekompensuojamos papildomais taškais.
→ Suomija: Oficialios kartelės nėra, bet egzaminų sudėtingumas ir stojimo į aukštąsias sąlygos reikalauja gerokai aukštesnių rezultatų.
Šaltiniai: LRT.lt, Nacionalinės švietimo agentūros duomenys, OECD ataskaitos.
Kaip Lietuvos mokinių matematiniai gebėjimai atrodo regione?
Naujausias PISA tyrimas rodo, kad Lietuvos mokinių matematikos žinios prastesnės nei daugumos regiono šalių, pagal jas esame 15-ti Europoje, mus lenkia artimiausi kaimynai - latviai, lenkai, estai.
Ar iniciatyva reikalauja atšaukti 10 balų pridėjimą visiems 2025 m. abiturientams?
Ne. Suprantame, kad sprendimas jau priimtas ir dabartiniams abiturientams niekas nepasikeis. Priešingai, sprendimo atšaukimas sukeltų dar daugiau sumaišties.
Mūsų tikslas – kad tokia situacija daugiau nepasikartotų. Norime, jog visi egzaminų reikalavimai būtų aiškūs, paskelbti iš anksto ir nekeistų paskutinę minutę.
Kodėl verta pasirašyti šią peticiją?
Peticija siekia išsaugoti privalomą matematikos egzaminą stojant į aukštąsias mokyklas ir išlaikyti adekvačią egzamino kartelę, kad ji išliktų prasminga. Tikime, kad silpnindami reikalavimus ne padedame mokiniams, o dar labiau giliname nelygybę ir stabdome Lietuvos pažangą.
Ką siūlote vietoje kartelės mažinimo?
Raginame LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją:
→ Išsaugoti privalomą matematikos egzaminą stojant į aukštąsias mokyklas;
→ Nemažinti egzamino išlaikymo kartelės – spręskime problemas, o ne žeminkime reikalavimus.
Taip pat kviečiame imtis ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų mokiniams pasiruošti egzaminui:
→ Užtikrinti egzaminų kokybę ir patikimumą – sklandų organizavimą, aiškią atsakomybę, sąžiningumą ir turinio atitikimą ugdymo programai.
→ Peržiūrėti matematikos programų turinį, kad jis būtų aiškus, atitiktų realias pamokų galimybes ir būtų paremtas tinkamomis priemonėmis bei pavyzdinėmis užduotimis.
→ Aiškiai atskirti A ir B lygius – kad mokiniai žinotų, ką renkasi, kokių pasiekimų siekti, ir kaip tai veikia jų stojimo galimybes.
→ Suteikti tikslią, laiku pateiktą informaciją mokytojams apie reikalavimus, užduočių struktūrą ir vertinimo principus.
→ Grįsti sprendimus duomenimis – analizuoti pagrindines mokymosi sunkumų priežastis, o ne imtis trumpalaikių, skubotų priemonių.
Kodėl matematikos egzaminas toks svarbus?
Matematika – tai ne tik skaičiai ir lygtys. Tai gebėjimas mąstyti logiškai, spręsti problemas, priimti pagrįstus sprendimus. Šie įgūdžiai būtini ne tik IT ar inžinerijoje, bet ir socialiniuose moksluose, kultūros vadyboje, žurnalistikoje, viešajame sektoriuje – praktiškai visose srityse.
Be to, matematinės žinios yra svarbios ir asmeniniame gyvenime planuojant finansus, priimant sveikatai ir savo gerovei palankius sprendimus.
Ar visiems mokiniams būtina laikyti sunkų matematikos egzaminą?
Lietuvoje jau dabar egzistuoja dviejų lygių egzaminai – bendrasis ir išplėstinis. Taigi mokiniai gali rinktis egzaminą pagal savo galimybes.
Siūlome ne atsisakyti egzamino ar mažinti reikalavimus, o rūpintis, kad visi mokiniai gautų tinkamą pasirengimą.
Ar matematikos egzaminas trukdo humanitarams?
Tai mitas. Šiandien humanitariniai ir tikslieji mokslai vis labiau persipina – socialiniai tyrimai yra grindžiami statistika, dirbtinis intelektas kelia klausimų filosofams, o kūrybinės industrijos reikalauja skaitmeninio raštingumo.
Norint būti konkurencingam XXI amžiuje, reikia plataus žinių pagrindo, į kurį įeina ir matematika.
Kodėl negalima palikti pasirinkimo – kas nori, tas laiko?
Kai atsisakome bendrų kartelių, silpniausi vaikai nukenčia labiausiai – jie ir jų mokytojai netenka paskatinimo stengtis mokytis matematikos vyresnėse klasėse ir vaikų galimybės dar labiau sumažėja.
Tuo tarpu stipresni mokiniai ir toliau sėkmingai siekia tikslų.
Ar tikrai matematikos valstybinio egzamino kartelė Lietuvoje tokia aukšta?
Ne – priešingai, ji viena žemiausių regione.
Palyginimui:
→ Lietuva: 2024 m. pagrindinė VBE kartelė buvo 35 taškai iš 100, bet pridėjus 10 balų visiems abiturientams ji faktiškai nukrito iki 25 taškų.
→ Latvija: Dažniausiai matematikos išlaikymo riba siekia apie 40–50%.
→ Estija: Egzaminai sunkesni, o išlaikymo riba dažnai prasideda nuo 50 proc., ypač išplėstiniuose lygiuose.
→ Lenkija: Brandos egzaminų kartelė paprastai apie 30 proc., bet užduotys sudėtingesnės ir nekompensuojamos papildomais taškais.
→ Suomija: Oficialios kartelės nėra, bet egzaminų sudėtingumas ir stojimo į aukštąsias sąlygos reikalauja gerokai aukštesnių rezultatų.
Šaltiniai: LRT.lt, Nacionalinės švietimo agentūros duomenys, OECD ataskaitos.
Kaip Lietuvos mokinių matematiniai gebėjimai atrodo regione?
Naujausias PISA tyrimas rodo, kad Lietuvos mokinių matematikos žinios prastesnės nei daugumos regiono šalių, pagal jas esame 15-ti Europoje, mus lenkia artimiausi kaimynai - latviai, lenkai, estai.
Palaikykite iniciatyvą
Soc. tinklų iliustracijos, viršeliai, paveiksliukai
Palaikykite iniciatyvą
Soc. tinklų iliustracijos, viršeliai, paveiksliukai
Palaikykite iniciatyvą
Soc. tinklų iliustracijos, viršeliai, paveiksliukai
Iliustracijos soc. medijos įrašams (kvadratinės, 1:1 santykio)
Iliustracijos soc. medijos įrašams (kvadratinės, 1:1 santykio)
Facebook / Instagram „stories“ formato nuotraukos (16:9 santykio)
Facebook / Instagram „stories“ formato nuotraukos (16:9 santykio)
Turite klausimų ar pasiūlymų?
Parašykite mums ir prisidėkite prie kartelės išlaikymo judėjimo.
0 608 46 444
Turite klausimų ar pasiūlymų?
Parašykite mums ir prisidėkite prie kartelės išlaikymo judėjimo.
0 608 46 444
Turite klausimų ar pasiūlymų?
Parašykite mums ir prisidėkite prie kartelės išlaikymo judėjimo.
0 608 46 444